Ergoterapija sieka suteikti žmogui galimybę būti maksimaliai savarankiškam ir nepriklausomam nuo kitų ar aplinkos, skatindama įsitraukti į prasmingas, tikslingas veiklas, kurios ugdytų, lavintų ir tobulintų reikiamus įgūdžius ir įpročius visuose gyvenimo aplinkose (situacijose).
Ergoterapijoje prasmingą veiklą galima suskirstyti į:
- Kasdienines veiklas, tokias kaip valgymas, rengimasis, prausimasis;
- Mokymosi ir darbo veiklas;
- Bei laisvalaikio veiklas.
Žmogus norėdamas atlikti visas šias veiklas turi turėti pakankamus gerus motorinius, sensorinius įgūdžius. Taip pat svarbios pažintinės funkcijos, socialiniai bei psichoemociniai įgūdžiai. Žmogus įvairias veiklas atlieka skirtingose aplinkose, todėl žmogaus ir aplinkos santykis turi būti tinkamas, ergonomiškas kiekvienam. Atsiradus bet kurio įgūdžio ar funkcijos sutrikimui, gali būti sutrikdytas žmogaus savarankiškumas. Ergoterapeutas padeda ugdyti naujas, atstatyti prarastas ar sutrikusias funkcijas, įgūdžius, pritaikyti aplinką ar priemones, tam, kad žmogus galėtų maksimaliai savarankiškai gyventi. Ergoterapijoje pradedame nuo nesudėtingų, paprastų užduočių, palengva jos sunkinamos, vėliau pereinama prie sudėtingesnių veiklų ir galiausiai pasiekiama norimo tikslo (savarankiškumo). Visos atliekamos užduotys yra prasmingos, tikslingos žmogui, todėl atliekant tokias veiklas žmogus labiau įsitraukia ir aktyviau siekia tikslo.
Ergoterapeutas padeda patyrus įvairias traumas ar susirgimus, turint raidos sutrikimus, įgimtus ar įgytus sustrikimus, taip pat padeda išvengti ar sumažinti riziką atsirasti sutrikimams.
Ergoterapeutas dirba su įvairaus amžiaus pacientais – mažais vaikais, paaugliais, darbingo amžiaus žmonėmis bei vyresnio ir senyvo amžiaus žmonėmis. Ergoterapeutai dirba asmens sveikatos priežiūros centruose (ligoninėse, reabilitacijos centruose, poliklinikuose, sanatorijose, dienos centruose, raidos centruose ir t.t.)